Atsitiktinumo geometrija

spider_web1

Atsitiktinumo estetikos idėja mene nėra nauja – žmogus supranta, kad geriausias kūrėjas yra gamta, ir vargu ar pavyks sukurti kažką gražesnio nei smėlio kopų raštas, vandens išgraužtų uolienų ornamentai, tobula kriauklės kiaukuto spiralė, gėlės žiedo architektonika. O taip norisi patiems pasijusti kūrėjais ar bent jau pastumti meno-darymo sukutį ir stebėti natūralaus grožio gimimą. Kuo žmogus labiau nori kontroliuoti šį procesą, tuo dirbtinesnis rezultatas. Įvairiose kalbose, įskaitant anglų (art, artificial), rusų (искусство, искусственный) ir netgi lietuvių (menamas, pramanytas-netikras) užšifruota meno, dailės dirbtinumo problema. Taigi, įvairiais laikais buvo ieškoma būdų, kaip minimizuoti žmogaus intervenciją į meno-darymo-procesą, bet tuo pačiu ir leisti jaustis dalyviais ir kūrėjais.

Šis principas artimas Rytų menams ir Zen filosofijai. Senieji tapybos tušu (Sumi-e) meistrai stengėsi pasiekti natūralumo suvaldydami savo ego, dvasia ir kūnu susiliedami su teptuku, popieriaus paviršiumi – siekė ne piešti, bet tapti pačiu piešimo veiksmu – kai mostas teptuku tampa toks natūralus ir neapgalvotas iš anksto, kaip ir medžio šakos judesys nuo vėjo gūsio – tačiau tuo pačiu skaidri ir budri meditatyvios sąmonės būsena turėjo garantuoti ir meistrišką linijos tikslumą.

sumie02

Iš dalies Rytų filosofija, iš dalies psichoanalizės mokslo vystymasis įtakojo panašius natūralumo siekius XX a. pradžios Europoje. Menininkai siurrealistai, besivadovaujantys Andre Breton‘o suformuluotais kūrybos principais, šio natūralumo siekė išryškindami pasąmoninį pradą, aplenkiant logikos ir proto diktatą. Sapnai, vizijos, nuojautos – tai ne racionalių proto konstrukcijų padarinys, o greičiau priešingi reiškiniai. Kūrybiniai siurrealistų metodai rėmėsi automatizmo idėja (automatinis rašymas, automatis piešimas ir t.t.) – leisti veikti schemai pasąmonė (jausmas, emocija) – ranka – pieštukas – popierius, aplenkiant loginius svarstymus kaip dirbtinus ir trukdančius natūraliai kūrybai.

corpse10

XX a. viduryje viena geriausiai šias idėjas įkūnijusių meno figūrų buvo amerikietis tapytojas Jackson Pollock. Jo abstraktaus ekspresionizmo darbai buvo paremti tuo pačiu natūralumo principu – laisvai taškomų dažų dėmės ir linijos jungėsi į abstrakčią tapybinę erdvę. Čia nesunku įžiūrėti atsitiktinumo elemento akcentavimą. Pollock’ui labiau rūrėjo pats mistinis kūrybos procesas nei rezultatas, kitaip sakant, laiko dedamoji tapyboje.

no03-pollock1

Taigi, natūralumo ir atsitiktinumo paieškos mene labiausiai rėmėsi psichologiniais aspektais – tokią kūrybą vykdė pats žmogus nuo pradžios iki galo, tačiau tam tikra psichinė būsena leido sumažinti proto kuriamą dirbtinumą. Tačiau buvo ieškoma ir techninių galimybių šiems tikslams siekti. Pvz. muzikoje John Cage ima mechaniškai preparuoti (t.y. modifikuoti, perdaryti) instrumentus, ko pasekoje instrumento kuriami garsai nutolsta nuo numatytųjų.

robo_drawing

Grafikos srityje taip pat kuriamos įvairios automatizuotos sistemos, kurios veikia gana autonomiškai. Čia grafinę išraišką kuria atsitiktinumo ir fizikinių dėsnių sąveika. Tokių mechanizmų pavyzdžių galima pamatyti čia.

to be continued.... or not to be?

[ Aurimas ]

Reklama

9 Responses to Atsitiktinumo geometrija

  1. tima5 parašė:

    Labai idomu.

  2. tima5 parašė:

    Labai idomu, ypač tie robotai man patiko :]

  3. Arvydas N parašė:

    mane tai nelabai suzavejo pati piesimo ideja, piest “RANDOM“

  4. Aurimas parašė:

    Na, visiškas ‘random’ gal ir mažai turi prasmės… Bet labai dažnai prieš kūrėjus yra dilema rasti tą aukso vidurį tarp intuicijos (kažkuria prasme atsitiktinumo, to ko negalima paaiškinti logika ir tam tikra tvarka) ir dirbtinų (artificial) apskaičiuotų konstrukcijų.
    Yra tokia opinija, jog vistik logika ir protas yra gana riboti įrankiai kūrybos ir meno srity, ir šedevrų gimime stipriai dalyvauja intuicija, pasąmonė, kosminė energija ir kiti mistiniai dalykai – tai ką mokslininkai pavadintų atsitiktinumu, nesąmone ir pan. Čia žinoma šiek tiek juokauju, bet tema verta apmąstymų.
    Va ir Mendelejevas, sako, savo lentelę susapnavo 🙂

    Dizaine aišku kiek paprasčiau – šioj srity akcentuojama funkcija, todėl racionalumas labai svarbus. Tačiau bet kokiam dizaino darbe vistiek egzistuoja kūrybinė pusė. O kūrybinis mąstymas, nors ir įprastas reiškinys, bet įsigilinus – gana paslaptingas ir neapibrėžiamas dalykas…

    Galbūt todėl viena iš meno atsiradimo teorijų (jų yra keletas) yra siejama su ritualu ir religija. Iš tokio žiūrėjimo kampo – žmogus yra tarsi mediumas – kūryba gimsta ne iš jo paties, bet “retransliuojama“ iš kosmoso ar kažkokios dieviškosios sferos. Šiuo atveju žmogaus protas yra tik trukdis – įvairūs šamanai “atjungia“ jį transo metu ir taip “atlaisvina“ kelią reikalingai informacijai.

    Tai va .. čia truputį pasakėlių prieš Kalėdas :)))
    Kad įdomiau būtų.

  5. Arvydas N parašė:

    Mendelejevas bent susapnavo, o mum ta lentele tai igrudo 😀

  6. Aurimas parašė:

    😉

  7. fainasdizainas parašė:

    haha, siandien buvau Tate, yra ten ir Pollock’as ir kiti, internete galima daugiau panarsyt
    http://www.tate.org.uk/learning/learnonline/modernpaints/pollock.htm

  8. Aurimas parašė:

    Na ir kaip – įspūdinga originalus pamatyti?

  9. fainasdizainas parašė:

    originalus visada ispudinga matyti, pvz Rothko reprodukcijos dideles kabo Tate parduotuvej, palyginus su originalais saleje atrodo nekaip.. beje, ten ir Mekas turėtų būti, ryt eisiu ieškot http://www.tate.org.uk/servlet/CollectionDisplays?venueid=2&roomid=4234

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: